Gabaus vadovo pozymiai

Turinys

1. Vadovo s?voka…..………………………..……………………..2
2. Vadovo darbo specifika..………………………………………..3
3. Vadovo lyderio funkcijos……………………………………….4
1. Personalo veiklos organizatorius…………………………4
2. Grup?s aukl?tojas………………………………………….4
3. Elgesio pavyzdys………………………………………….5
4. Psichoterapeutas…………………………………………..5
5. Personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras……………..5
6. Grup?s simbolis……………………………………………5
7. Grup?s interes? rei?k?jas ir gyn?jas………………………5
8. Atsakomyb?s “ne??jas”…………………………………..6
9. Novatorius………………………………………………..6
10. ?aidimo taisykli? pa?eid?jas……………………………..6
11. Treneris……………………………………………………7
I?vados………………………………………………………………8
Naudota literat?ra…………………………………………………..9

1. Vadovo s?voka

Vadovai apib?dinami labai ?vairiai. Vieni teigia, kad “vadov?
funkcija yra sprendimo pri?mimas visais valdymo aparato veiklos
svarbiausiais klausimais, ?skaitant ir pavald?i? objekt? valdym?, ir paties
aparato darbo organizavim?”. Kiti autoriai, be ?galiojim? priimti
sprendimus, ? pirm?j? viet? i?kelia tokius vadovavimo veiklos aspektus,
kaip atsakomyb? u? valdymo proceso eig? ir rezultatus. Kai kurie autoriai
pagrindu laiko vadovo darbo srit?: “Vadovai koordinuoja ir nukreipia
atskir? valdymo aparato grand?i? ar vykdytoj? darb?, vadovauja gamybiniams
padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamyb? ir viso personalo veikl?,
vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius u?davinius”.
Vadovas – tai ?mogus, galintis priimti sprendimus pagal savo
kompetencij? ?vairiose jam patik?to personalo veiklos srityse, atsakingas
apskritai u? valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam patik?t?
personal? per savo padalinius.
Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teig?, kad pirmoji s?lyga,
keliama ?mon?s vadovui, — b?ti geru administratoriumi, t.y. sugeb?ti
atlikti ?ias pagrindines valdymo funkcijas:
. numatyti,
. organizuoti,
. tvarkyti,
. derinti,
. kontroliuoti.
Antroji s?lyga – kompetetingumas, t. y. vadovas privalo i?manyti
specialias ?mon?s funkcijas.
I?skiriami tokie gabaus vadovo bruo?ai:
1. Gabus vadovas (profesionalas) vis? pirma orientuojasi ? ?mones,
gerai ?ino, jog darb? atlieka ne ma?inos, o ?mon?s. Kad ir kokia
tobula b?t? technika, be ?moni? ji neveikia ir yra nenaudinga.
Tod?l gabus vadovas daugiausia pastang? skiria ?moni? veiklai
organizuoti, planuoti ir kontroliuoti. Stengiasi geriau pa?inti
pavaldinius, geruosius ir silpnuosius j? bruo?us ir remiasi
personalo i?mintimi.
2. Orientuojasi ? kiekvien? ?mog?. Norint valdyti ?kinius procesus (ir
ne tik juos), b?tina perprasti individualias kiekvieno darbuotojo
savybes. Nuo j? ugdymo, nukreipimo ir pripa?inimo priklauso
entuziazmas, darbo kokyb? ir efektyvumas. Gabus vadovas daug
d?mesio skiria kiakvienam ?mogui, stengiasi ir moka prieiti
individualiai, nuo?ird?iai domisi pavaldinio gyvenimu, jo
r?pes?iais, siekiais ir nes?km?mis. Orientuodamasis ? kit? ?mog?,
gabus vadovas ypa? atidus jauniems darbuotojams.
3. Ai?kiai ir konkre?iai paskirsto pareigas ir atsakomyb?, nes
suvokia, kad pats visko neapr?ps, vienas visko nepadarys.
Paskirstydamas pareigas ir atsakomyb?, perduodamas savo teises,
ugdo pavaldini? aktyvum?, atsakomyb?, iniciatyv? ir k?rybin?
po?i?r? ? pareigas ir darb?.

2. Vadovo darbo specifika

Pateikti ?vair?s apib?dinimai leid?ia i?skirti ?iuos vadov? veiklai
b?dingus elementus:
. valdymo objekto ypatumus,
. vadov? darbo pob?d?,
. vadov? teisin? status?.
?iuolaikin?s gamybos valdymo specifik? sudaro tai, kad vadovai valdom?
proces? veikia ne tiesiogiai, bet per jam pavald? personal?. Darbas su
?mon?mis reikalauja i? vadovo, be asmenini? savybi?, psichologijos, etikos
ir kit? sri?i? ?ini?. Kaip tik valdymo objektas – ?mon?s – i? esm?s nulemia
vadov? darbo pob?d?. Skiriami trys pagrindiniai vadov? darbo komponentai:
socialinis aukl?jamasis, gamybinis ekonominis ir organizacinis valdymo.
Socialin? aukl?jamoji vadovo veikla rei?kia, kad vadovas yra personalo
organizatorius ir aukl?tojas. Nuo vadovo asmenini? savybi? ir ?ini?
priklauso socialiniai darbuotoj? santykiai, personalo darbo s?km?. D?l savo
autoriteto (formalaus ar fakti?ko), vald?ios statuso ir kit? savybi?
vadovas turi dideles galimybes formuojant jam patik?t? pesonal?, pavaldini?
santykius. Vadovas aktyviai kei?ia jam patik?t? personal? norima linkme.
Pagrindinis ?iuolaikini? valdymo teorij? teiginys – vadovo darbe
aukl?jamasis elementas, jautrumas ?mon?ms, j? poreikiams ir l?kes?iams,
moralin?s savyb?s – lygiai tiek pat svarbios kaip ir vadovo profesin?s
savyb?s.
Spr?sdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius valdymo klausimus,
vadovas veikia kaip valdomosios ir valdan?iosios sistemos organizatorius.
Darbas kiekviena min?t?ja kryptimi reikalauja atitinkamos vadovo
kvalifikacijos: ?iuolaikin?mis s?lygomis vadovas ne tik pareigyb?,
vadovaujan?ios pareigos – tai ypatinga profesija. Informacijos gausa,
daugyb? sprendim? variant? reikalauja perprasti ?iuolaikin? skai?iavimo
technik?, matematinius metodus, valdymo sprendim? pri?mimo proced?ras.
Nauji reikalavimai i?kyla ir padid?jus pavaldini? kult?rai ir
i?simokslinimui.

3. Vadovo lyderio funkcijos

Visur, kur tik sueina daugiau kaip du ?mon?s, kyla lyderio problema.
Lyderis – tai ?mogus, savo autoritetu darantis ?tak? personalui. Labai
gerai, kai abu statusai – vir?ininko ir lyderio – sutampa.
Vadovo lyderio vieta grup?je ypatinga, o funkcijos ?vairios. Ypa?
ry?kios ?ios:
. personalo veiklos organizatorius,
. grup?s aukl?tojas,
. elgesio pavyzdys,
. psichoterapeutas,
. personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras,
. grup?s simbolis,
. personalo interes? rei?k?jas ir gyn?jas,
. atsakomyb?s “ne??jas”,
. novatorius,
. ?aidimo taisykli? pa?eid?jas,
. treneris.

3.1. Personalo veiklos organizatorius

Vadovo darbas vertinamas ne pagal tai, kiek ir kaip padar? pats, o pagal
tai, kaip organizavo darb?, kad kiti, jo vadovaudami, padaryt? daugiau ir
geriau.
Vadovo vieta valdymo sistemoje nusakoma kit?, jam pavald?i? ?moni?
pastang? telkimu tam, kad kiekvienas gal?t? maksimaliai atskleisti savo
sugeb?jimus. A. Faijolis valdym? apibr??ia taip: “Valdymas yra ko nors
darymas kit? rankomis”. Tod?l ir i? vadovo lyderio, kaip personalo veiklos
organizatoriaus, reikalaujama sugeb?ti ir racionaliai i?d?styti
darbuotojus
gamybos procese, laiku ir tinkama forma i?kelti grup?s nariams tiksl?,
??iebti motyv? siekti ?io tikslo, pasteb?ti br?stan?ias problemas ir jas
perduoti spr?sti kitiems, kontroliuoti veikl?.
Vadovo organizatoriaus vaidmuo glaud?iai siejasi su specialisto s?voka.
Keldamas pavaldiniams tikslus, vadovas turi nurodyti ne tik bendrus
u?davinius, bet ir konkre?iai:
. k? reikia padaryti,
. kaip metodi?kai atlikti,
. kiek tai pareikalaus laiko ir kt.
Pagaliau vadovas tikrina pavaldini? darb?, instruktuoja. Suprantama,
?iam vaidmeniui atlikti vadovas turi b?ti ir geras specialistas.
Be to, grup?s veiklos procese lyderis paprastai b?na tas ?mogus, ? kur?
da?niausiai kreipiamasi kaip ? patikimos informacijos ?altin?.

3.2. Grup?s aukl?tojas

Nagrin?jant bet kur? gamybin? personal?, reikia remtis dviem
pagrindiniais kriterijais, nusakan?iais jo veiklos efektyvum?:
. ?io personalo produktyvumu,
. jo nari? pasitenkinimo savo grupe laipsniu.
Vadovas yra savo organizacijos, savo valstyb?s ir savo visuomen?s
interes? rei?k?jas, vykdytojas. ?i funkcija glaud?iai susijusi su aukl?tojo
vaidmeniu.
“Koks mokytojas, tokie ir mokiniai”. Kiekvienas vadovas, kurdamas darbo
aplink?, remiasi tam tikrais reikalavimais sau ir kitiems ?mon?ms. Darbas
su ?mon?mis reikalauja, kad vadovas pa?int? juos ir bendraut?
individualiai. Bendravimas atsi?velgiant ? am?i?, lyt? ir psichikos savybes
yra viena pirm?j? vadovo darbo s?km?s s?lyg?.
Vadovas kaip aukl?tojas ugdo auk?tas pilietines, moralines, etines
pavaldini? savybes, draugi?kus santykius personale, tarpusavio pagalb?,
aktyvum?, s?moningum?, principingum?, nepakantum? netvarkai ir kt. ?is
vaidmuo reikalauja, kad ir pats vadovas rodyt? auk?tos moral?s pavyzd?.

3.3. Elgesio pavyzdys

Vadovo ?odis kilnus, ta?iau jis toks tik tada, kai nesiskiria nuo darb?.
Jokie nuopelnai, akiratis ir kt. neturi reik?m?s, jeigu vadovo skelbiami
??kiai ir moral?s principai nebus paties gyvenimo ir veiklos principai.
Asmeninis pavyzdys – vienas svarbiausi? vadovo bruo?? ir funkcij?. Savo
pavyzd?iu – drausmingumu, k?rybi?kumu, atsakomybe u? darb?, tvirta morale,
pagarba bendradarbiams, tvarkingumu vadovas aukl?ja personal?.

3.4. Psichoterapeutas

Su aukl?jimo funkcija glaud?iai siejasi ir psichoterapin? funkcija.
Darbe ir asmeniniame gyvenime pasitaiko nes?kmi?, nelaiming? atsitikim?,
konflikt?, susiklosto aplinkybi?, kelian?i? nemaloni?, o kartais ir
liguist? i?gyvenim?. Vadovo pareiga pad?ti grup?s nariams, patekusiems ?
tokias nemalonias b?senas. Tai jis gali padaryti leisdamas pavaldiniams
i?sipasakoti savo nes?kmes, atleisdamas neesminius tr?kumus, nu?viesdamas
palanki? perspektyv?, pralinksmindamas s?mojumi ir pan.

3.5. Personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras

Arbitro vaidmen? vadovas atlieka tada, kai b?tina tvarkyti kokius nors
gamybinius reikalus. Kasdien?je praktikoje ?vairi? klausim?, kuriuos
privalo spr?sti vadovas labai daug. Tai pamainumo grafikai, darbo
organizavimas ir apmok?jimas, ?vairios personalo nari? buities problemos.
J? sprendimas reikalauja, kad vadovas ?inot? ne tik tam tikras taisykles
bei instrukcijas, bet ir personale nusistov?jusias tradicijas. Arbitro
vaidmuo ypa? ry?kus, kai kyla konflikt? – vadovui privalu giliai,
ne?ali?kai suprasti nesutarimo ar konflikto prie?astis.

3.6. Grup?s simbolis

Vadovas yra oficialus grup?s asmuo, atstovaujantis visai grupei: jos
protui, valiai, interesams ir kt. Tod?l vadovo grup?s simbolio vaidmen? jos
nariai suvokia kaip:
. vienas i? m?s?;
. ?mogus, pateisinantis m?s? viltis;
. galintis s?kmingai organizuoti narius grup?s u?daviniams sp?sti.
?i funkcija glaud?iai siejasi su atstovavimu, kuris prakti?kai rei?kia
vadovo dalyvavim? pasitarimuose, konferencijose, ?vairiuose renginiuose ir
kt. Toks atstovavimas vadovui duoda daug naudingos informacijos, kelia jo
atstovaujamos grup?s autoritet?. Vadovas turi rasti laiko tiems renginiams
ir nepavesti ?io vaidmens kitiems. Atstovaujant vadovui da?nai reikia b?ti
ry?ininku ar tarpininku vietin?se, valstybin?se ir visuomenin?se
strukt?rose. Tod?l ?i funkcija reikalauja, kad vadovas mok?t? vesti
derybas, pokalb?. B?tina pabr??ti, kad grup?s nariams ne vis tiek, kas ir
kaip jiems atstovauja. Galime prisiminti, kaip nejaukiai jaut?m?s
renginyje, kuriame m?s? vir?ininkas kalb?jo padrikai, neai?kiai ir
neri?liai. Atrod?, lyg patys taip kalb?jome.

3.7. Grup?s interes? rei?k?jas ir gyn?jas

Kai kada auk?tesniuose valdymo lygiuose susiformuoja neteisingas,
vienpusi?kas, ?emesn?s grandies ar darbuotojo darbo vertinimas.
Atstovaujamos grup?s vadovas, objektyviai spr?sdamas apie darb?, privalo
apginti grup?, siekti, kad auk?tesnis vadovas teisingai vertint? jos
veikl?. Tyrimai rodo, jog vadovo autoritetui didel? ?tak? daro jo dr?sa ir
sugeb?jimas apginti grup?, t.y. atlikti grup?s interes? rei?k?jo ir gyn?jo
funkcij?.

3.8. Atsakomyb?s “ne??jas”

Vadovo darbas ne tik savaranki?kas, bet ir atsakingas. Viena jo ypatybi?
ta, kad vadovas atsako ne tik u? savo darb?, bet ir u? pavaldini? veikl?,
jos rezultatus. ?i atsakomyb? ?vairi:
. moralin?,
. profesin?,
. teisin?,
. netgi baud?iamoji.
Kiekvieno gamybinio personalo vadovo b?tina savyb? yra giliai suvokti
atsakomyb?s platum? ir i? jos pozicij? – savo vaidmen? personalo gyvenime.
Vadovo kaip atsakomyb?s “ne??jo” vaidmuo nerei?kia, kad vadovas turi
atsakyti u? visus ir u? visk?. Darbuotojui, jo elgesiui daro ?tak? daug
veiksni?:
. tradicijos,
. ?eima,
. asmenyb?s savyb?s,
. i?simokslinimas,
. priklausymas ?vairioms organizacijoms ir kt.
Jo elgesiui poveik? daro ir vadovas. Ta?iau ta ?taka – tik viena i?
daugelio, tod?l negalima atsakomyb?s u? pavaldinio elges? suversti vienam
asmeniui. U? individuali? gamybini? u?duo?i? nevykdym?, darbo drausm?s
normos pa?eidimus, aplaidum? ar kenkim? kiekvienu atveju atsako vykdytojas.
Bet u? visos grup?s darbo rezultatus atsako jos vadovas.
Reikia pasakyti, jog pasitaiko vadov?, kurie neblogai atlieka grup?s
simbolio ir atsakomyb?s “ne??jo” vaidmen?, kai segami medaliai, o kai
reikia atsakyti u? skyriaus arba u? savo darb?, vadovo nematyti. Tada jis
visokiais galimais kompromisais stengiasi i?vengti atsakomyb?s ir rodo ?
visus kitus, tik ne ? save.

3.9. Novatorius

Vadovo kaip novatoriaus vaidmuo rei?kiasi jo sugeb?jimu i?kelti nauj?
id?j?, rasti nauj? b?d? gamybiniai u?duo?iai atlikti ir mok?jimu naujas
id?jas ?gyvendinti prakti?kai. Novatoriaus vaidmuo reikalauja i? vadovo ir
didelio takto, ypa? naujoje vietoje, naujose pareigyb?se. Prad?damas dirbti
vadovas neturi kritikuoti savo pirmtako ir susiformavusi? organizacijoje
tradicij?.
Nor?damas b?ti novatoriumi, vadovas pats turi mokytis, kelti
kvalifikacij?. Jis negali b?ti pana?us ? stovin?i? prie kelio rodykl?, kuri
rodo keli? kitam, o pati lieka vietoje. Novatoriaus vaidmuo reikalauja i?
vadovo ?inoti, jausti, numatyti vadovaujamo personalo ateit?, jo
perspektyv?. A. Faijolis ra??, kad svarbiausia valdymo funkcija – numatyti,
kitaip sakant, nusp?ti organizacijos ateit?, personalo kitimo tendensijas.
Ir b?simuosius pakitimus grup?s nariams
vis? pirma turi pasakyti jos
vadovas.

3.10. ?aidimo taisykli? pa?eid?jas

Vadovas atlieka dar vien? ?domi? funkcij? – “?aidimo taisykli?
pa?eid?jo”. Kiekvienas vadovas turi didesn? u? pavaldinius neformali? teis?
tam tikrose ribose nepaklusti veikian?ioms administracin?ms normoms. Da?nai
vadovai, naudingumo ar kito motyvo skatinami, ne tik pa?eid?ia veikian?ias
“?aidimo taisykle”, bet ir t? pa?eidim? padaro grup?s veiklos taisykle.
Kadangi formalios strukt?ros institucijos ir reglamentai nesp?ja keistis su
kintan?iomis realiomis s?lygomis, toks taisykli? pa?eidimas neretai b?na
naudingas, o j? pa?eid?jas atlieka reformuotojo, novatoriaus vaidmen?.

3.11. Treneris

Vadovas personale turi dar vien? vaidmen?: yra arba “treneris” arba
“?aid?jas”. Suomi? valdymo specialistai nurodo, kad vadovas “?aid?jas” gali
pasiekti auk?t?, ta?iau trumpalaiki? rezultat?, o vadovas “treneris” siekia
tolimo, bet stabilaus efektyvumo.
I?vados

Vadovauti ?mon?ms – mokslas ir menas. Kiekvienas veiksmas valdyme
susij?s su kit? ?moni? veiksmais, kurie pasirei?kia tam tikromis teis?mis
ir pasekm?mis. Vadovo tikslas siekti, kad ?mon?s personalas ?gyvendint?
bendrus organizacijos tikslus ir u?davinius. Vadovas turi tur?ti ne tik
teises, bet ir autoritet?. Tai – savyb? ?tikinti, paveikti, kad ?mon?s
padaryt? tai, ko i? j? reikalaujama. Vadovas neturi leisti, kad asmeniniai
interesai trukdyt? pasiekti bendr? tiksl?. ?mogus, kur? likimas pa?auk?
b?ti vadovu, turi giliai ir nuo?ird?iai dom?tis savo darbuotojais. Vadovas
netur?s autoriteto, o jo darbas bus bevaisis, jeigu jo kontaktai su darbo
partneriais bus nenormal?s. ?moni?, bendrovi? savininkai ie?ko vadov?,
kurie yra autoritarinio tipo, link? asmeni?kai spr?sti, grie?tai
kontroliuoti darbuotoj? veiksmus, i?laikyti tam tikr? nuotol? tarp sav?s
ir darbuotojo. Gabus vadovas turi atsisakyti smulkmeni?kos kontrol?s ir
r?pintis galutiniais darbo rezultatais. Vadovas gal?t? i?vengti klaid?,
jeigu savo darbe gal?t? vadovautis ?iais principais:
1. Gabus vadovas daug d?mesio skiria kiakvienam ?mogui, stengiasi ir
moka prieiti individualiai, nuo?ird?iai domisi pavaldinio gyvenimu,
jo r?pes?iais, siekiais ir nes?km?mis.
2. Vadovas turi stengtis, kad jo ?sakymai neb?t? atitr?k? nuo
pagrindinio tikslo. Tikslai negali b?ti diktuojami, d?l j? reikia
susitarti. ?sakydamas vadovas turi nurodyti – kas, k? ir kada turi
atlikti, daroma klaida, kai vadovas nurodo darbuotojams kaip tai
atlikti. Kompleksin? u?duot? reikia paskirstyti tarp darbuotoj?
atsi?velgiant ? j? kvalifikacij? bei patirt?.
3. ?mon?je “organizuoti” – kiek galima, o “reguliuoti “ – kiek reikia.
Per daug reguliuojant, didinamas personalas ir ?lugdoma iniciatyva,
o per ma?ai – einama prie chaoso.
4. Reikia ne asmen? apr?pinti darbu, o parinkti tokius asmenis, kurie
reikalingi tam darbui atlikti. Kiekvienam darbuotojui duoti tiek
u?duo?i?, kiek jis gali jas kokybi?kai atlikti.
5. Kontroliuoti reikia ne kart?, o pastoviai ir sistemingai.
Vadovaudamasis ?iais valdymo principais, laikydamasis reprezentavimo
pareig? vadovas gali sukurti ger? ?mon?s ?vaizd? ir tuomet j? lyd?s s?km?.
“?mogaus iniciatyva, jo entuziazmas – brangiausia energija ?em?je.
Vadovo s?km? priklauso nuo to, kiek tos energijos jis sugeba gauti i?
kiekvieno savo pavaldinio ir kur j? nukreipia”.

Naudota literat?ra

1. Interneto med?iagos
2. Мескон Н., Алберт М., Хедоури Ф. Основы менеджмента. — М.: Дело, 1994
3. Razauskas R. “A? vadovas”. — 1996.
4. “Valdymo tobulinimo metodika”. — 1997.

Оставить комментарий

Вы должны авторизоваться для отправки комментария.